Lapiniai kopūstai - veislės ir auginimas

Veislės pasirinkimas

Lapiniai kopūstai dažnai auginami kaip dekoratyvinis augalas, tačiau jų auginimas sode vien utilitariniais tikslais tik dabar populiarėja. Esame įpratę pirkti kiniškus kopūstus parduotuvėje; ne visi žino, kad juos galima auginti savo darže, jau nekalbant apie ryškius krūmus su ryškiais, garbanotais ar banguotais lapais. Selekcininkai iš laukinių kopūstų išvedė daug veislių, kurias galima auginti įvairiame klimate. Kai kurios veislės gali atlaikyti iki -15 °C (-14 °F) arba aukštesnę nei 30 °C (-86 °F) temperatūrą.

Jų išvaizda skiriasi ne tik lapų spalva ir forma. Žemos veislės užauga iki 40 cm aukščio, o aukštesnės – iki 90 cm. Kai kurie sodininkai jau pamėgo japoninius kopūstus, kurių lapus galima valgyti praėjus 45–60 dienų po dygimo. Tuo garsėja ankstyva Rusijoje išveista veislė „Rusalochka“. Mūsų parduotuvėse galima įsigyti vidutinio ankstyvumo „Pizhon“ ir itin ankstyvos „Mizuna“ veislės sėklų.

Lapiniai kopūstai, dėl kažkokių priežasčių vadinami laukiniais kopūstais, tapo labai populiarūs. Yra raudonų ir žalių veislių, kurios skiriasi tik nėrinių pavidalo lapų spalva. Jie sunoksta praėjus 75 dienoms po sudygimo. Lapiniai kopūstai stebėtinai turtingi maistinėmis medžiagomis; kartu su vitaminais, amino rūgštimis ir kitais sveikam gyvenimui būtinais elementais, juose yra medžiagų, kurios kaupiasi akies tinklainėje, apsaugodamos ją nuo žalingo ultravioletinių spindulių poveikio.

Beje, pilname puodelyje susmulkintų lapų yra dviejų dienų beta karoteno norma.

Vos per 80 dienų galite nuimti šalčiui atsparių veislių „Premier Kale“ ir „Siberian Kale“ derlių. Pastarasis lengvai auginamas Sibire ir Šiaurės Urale naudojant sodinukus.

'Black Tuscany' nuo nėrinių šeimos skiriasi melsvai žalios spalvos gumbuotais lapais, o 'Climbing Kale' stebina violetine lapų spalva, kurie viduryje lygūs, o kraštuose raukti.

Dino kopūstas išaugina aukštus, ilgus lapus, o cukranendrių kopūstas gali užaugti iki 2 metrų aukščio, o lapai kyla ant stiprių lapkočių.

„RedborF1“ hibridas primena palmę su bordo spalvos lapais, užauga nuo 70 iki 150 cm aukščio. Šis kopūstas yra atsparus šalčiui ir gali būti valgomas nukračius sniegą, jo spalvos intensyvumas priklauso nuo gaunamos saulės šviesos kiekio.

Žalieji kopūstai „Reflex F1“ yra vidutinio vėlyvumo hibridas. Jie gerai auga iki -18°C temperatūroje ir užauga iki 80 cm aukščio. Tarp augalų palikite bent 60 cm atstumą, o vasarą plėšdami lapus venkite liesti apatinių; jie turėtų likti iki vegetacijos pabaigos.

Vaizdo įrašas „Aprašymas“

Iš vaizdo įrašo sužinosite daug įdomių faktų apie kopūstus.

Kaip gauti derlių

Kadangi mūsų rinkoje jau yra daugybė veislių, galite išsirinkti sau tinkamą, atsižvelgdami net į savo klimatą. Kopūstai auginami iš daigų arba sėjant tiesiai į lysvę. Ruošiant daigus, sėjos laiką parinkite atsižvelgdami į tai, kad augalai sode sodinami 35–45 dienų amžiaus, o sėklos sudygsta per 4–7 dienas. Pirmiausia jie sėjami į padėklus, tada susmeigiami į atskirus puodelius su trąšomis, o gegužės šiltoje šiluma persodinami į paruoštą vietą. Daigai sodinami laipsniškai, maždaug 45 cm atstumu vienas nuo kito.

Kopūstai paprastai sėjami į daržą balandžio mėnesį, kai oras ir dirvožemis sušyla iki 5 laipsnių Celsijaus. Rekomenduojama pasėlius uždengti stiklu arba plastiku, nuimant dangą iškart po daigų atsiradimo. Tada pradėkite įprastą priežiūrą.

Nusileidimo vietos reikalavimai

Lapiniai kopūstai klesti saulėtoje vietoje (dauguma veislių taip pat) ir derlingoje, gerai drenuotoje, nerūgščioje dirvoje. Todėl rinkitės aukštą, atvirą vietą. Paruoškite sklypą rudenį jį kasdami, įberdami humuso arba komposto ir patręšdami visaverčių mineralinių trąšų. Jei tai nebuvo padaryta iš anksto, mineralines trąšas galite naudoti, kai tik žemė atšils.

Neįmanoma auginti visų rūšių ir veislių po kryžmažiedžių daržovių; geriau jas sodinti ten, kur anksčiau augo nakvišos, ankštiniai augalai ar moliūgai.

Priežiūra

Priežiūra apima reguliarų ravėjimą, dirvožemio purenimą, laistymą, krūmų supylimą į vagas, tręšimą pagal poreikį ir kenkėjų kontrolę. Būtina ravėti, pašalinti augalų liekanas iš tarpueilių. Dirva paprastai purenama po laistymo, kad nesusidarytų kieta pluta, tačiau tai reikia daryti atsargiai, nes šaknys yra negiliai.

Kopūstai mėgsta drėgmę, bet ne stovintį vandenį, todėl laistyti paprastai reikia, kai žemė išdžiūsta. Žinoma, lapai dar nėra išpūsti ir neskilinėja nuo netolygaus laistymo, bet geriausia laistyti kuo reguliariau. Augalai vasarą kelis kartus apipilami žemėmis.

Kad apsaugotumėte šią gležną daržovę nuo kenkėjų ir grybelinių ligų (kopūstai joms yra atsparūs), lysvę palaikykite švarią ir neperlaistykite. Šliužai, sraigės, amarai ir drugeliai mielai vaišinasi sukulentų lapais arba ant jų deda jauniklius. Susmulkinti medžio pelenai arba tabako dulkės gali atbaidyti kenkėjus; šiais produktais pabarstykite augalus po lietaus ar laistymo. Jei netoliese auga medetkos, serenčių žiedai ar krapai, kopūstinės baltosios drugelės augalams nekelia grėsmės; joms ypač nepatinka šių augalų kvapas.

Kopūstai dažnai auginami kaip vienmetis augalas, pamirštant, kad iš tikrųjų tai yra dvimetis augalas. Nuėmus derlių, kai rudenį nupjaunami visi lapai, patartina palikti 10 cm virš žemės lygio.

Šį likusį stiebą ir šaknis žiemai galima uždengti šienu, džiovintais lapais arba eglių šakomis. Pavasarį, atšilus orams, pradės augti nauji švieži lapai, todėl pirmąjį derlių bus galima nuimti daug anksčiau nei po sėjos. Leisdami augalui žydėti, taip pat galėsite nuimti sėklas. Namuose užaugintos sėklos paprastai sudygsta daug greičiau nei pirktinės.

Efektyvių trąšų receptas

Jei dirvožemis derlingas, trąšų panaudojimas prieš sodinimą gali pakakti visam vegetacijos sezonui. Jei dirvožemis prastas, kalio-fosforo ir azoto trąšas reikės naudoti kelis kartus per sezoną po laistymo (arba kartu su juo).

Daugelis sodininkų renkasi patys gaminti trąšas, naudodami nekenksmingus ingredientus. Pavyzdžiui, labai veiksminga pasirodė esanti košė, pagaminta iš žolės ir vištų mėšlo. Jai paruošti reikia į indą (statinę) pripildyti penkiolikos litrų vandens, įberti 4 kg šviežios žolės (piktžolių nuo ravėjimo), 500 g džiovinto paukščių mėšlo (galima įsigyti prekyboje) ir visą mišinį uždengti tinkleliu. Šis mišinys turėtų rūgti mažiausiai 20 dienų, kasdien jį maišant, kad pagerėtų fermentacijos procesas. Prieš naudojimą skystį praskieskite tokiu pat kiekiu vandens. Laistykite augalus šia koše, kuri teigiamai veikia lapų augimą.

Surinkimas ir saugojimas

Minkšti, švieži lapai yra valgomi. Jie naudojami salotoms, kokteiliams ir vitaminų kokteiliams gaminti. Jei lapai tapo kieti ir pernokę, juos galima virti, kepti arba troškinti. Paprastai lapai skinami visą vasarą, o rudenį nupjaunama visa rozetė. Juos galima laikyti 2–3 dienas, po to jie tiesiog suvysta. Apatinėje šaldytuvo lentynoje jie išsilaikys iki šešių dienų, bet ne ilgiau.

Jei lapus reikia laikyti ilgą laiką, juos užšaldykite. Kai kurios namų šeimininkės laikymui išpjauna tik gležną lapo lapą, išmesdamos kietus stiebus ir gyslas. Lapai suvyniojami į maistinę plėvelę ir užšaldomi. Sušaldytus lapus šaldiklyje galima laikyti kelis mėnesius, išimant ir atšildant tik reikiamą kiekį. Užšaldę jie išlaiko visas naudingas savybes. Tačiau jei juos atšildysite ir vėl užšaldysite, lapai taps daug mažiau naudingi ir visiškai nepretenzingi.

Vaizdo įrašas „Auga“

Iš vaizdo įrašo sužinosite, kaip auginti kopūstus.